| Abstract [eng] |
Straipsnyje analizuojama lietuvių veiksmažodžio pozicija sintaksiniame medyje pasitelkiant būdo prieveiksmių išdėstymo diagnostinę priemonę (angl. diagnostic test). Dėl savo žemos pozicijos prieveiksmių hierarchijoje būdo prieveiksmiai yra laikomi leksinio veiksmažodžio pozicijos sintaksiniame medyje rodikliu. Tyrimui buvo panaudoti trys lietuvių kalbos būdo prieveiksmiai – gerai, tvarkingai ir visiškai, iš kurių kiekvienas turi savo būdingų bruožų. Gerai gali pasirodyti tiek su būklę, tiek su veiksmą nusakančiais veiksmažodžiais (stative vs eventive verbs), tvarkingai gali pasirodyti tik su veiksmą nusakančiais veiksmažodžiais, o visiškai priklauso taip vad. laipsnio prieveiksmių grupei (angl. degree adverbs) ir tradiciškai yra laikomas žemiausiai prieveiksmių hierarchijoje išsidėstančiu prieveiksmiu. Straipsnyje taip pat pasitelkiamas Katz‘o (2003) pastebėjimas, jog dauguma būdo prieveiksmių gali pasirodyti tik su veiksmo veiks- mažodžiais, todėl jie turėtų jungtis ne prie veiksmažodžio frazės vP/VP, o aukščiau, prie veikslo frazės AspP. Remiantis kiekybine bei kokybine Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno analize patvirtinama vyraujanti būdo prieveiskmių pozicija prieš veiksmažodį. Pastebima, jog būdo veiksmažodžiai gali pasirodyti ir prieš būklės veiksmažodžius, bet tik tuomet, kai pastarieji turi rezultatyvumą nusakantį priešdėlį. Straipsnio išvada – Katz‘o (2003) pastebėjimas atitinka lietuvių kalbos gramatinius principus, tačiau veikslo frazė AspP dažnai turi leksinį pavidalą, t.y. pasireiškia per veiksmažodžio priešdėlį. Todėl veiksmažodžio grupę vP/VP galima apibūdinti kaip a) užimantį žemą poziciją sintaksiniame medyje ir b) turintį aukščiau savęs veikslo frazę AspP. Apibendinant galima teigti, kad lietuvių kalbos veiksmažodis yra turintis sudėtinę struktūrą morfosintaksinis vienetas, kurio pasireiškimas sintaksiniame medyje išeina už vP/VP ribų. |
