| Abstract [eng] |
Straipsnyje analizuojama lietuvių kalbos sangrąžinės dalelytės (SD) -si pozicija veiksmažodyje pasitelkiant generatyvinės sintaksės metodologiją. Rodoma, jog SD pasireiškia kaip veiksnio anafora (angl. anaphor) sakinyje, todėl ji gali būti interpretuojama pagal N. Chomskio įrišimo teorijos (angl. Binding Theory) principą A (angl. Condition A), anot kurio anafora turi atsirasti tam tikroje pozicijoje antecedento įrišimo srityje (angl. Binding domain). Straipsnyje teigiama, jog pagal veiksnio atsiradimo veiksmažodžio viduje hipotezę (angl. VP-internal subject hypothesis) SD gali būti traktuojama, kaip fizinis sakinio veiksnio pėdsakas arba kopija (angl. trace, copy), susiformavęs veiksmažodžio struktūroje. Konkreti SD vieta veiksmažodyje priklauso nuo veiksnio tipo – veikėjo, patyrėjo arba temos (angl. agent, experiencer, theme), o tai leidžia paaiškinti SD daugiareikšmiškumą. Toliau straipsnyje analizuojami procesai, vykstantys priešdėliniuose ir nepriešdėliniuose veiksmažodžiuose. Rodoma, kad lietuvių kalbos priešdėlių vieta sintaksiniame medyje turi būti aukščiau veiksmažodžio frazės (v/ VP), būtent veikslo frazės funkcinėje projekcijoje (angl. functional projection AspP). Straipsnyje išreiškiama mintis, jog teigiamajame sakinyje įrišimo valda susidaro tarp laiko projekcijos T ir veikslo frazės AspP. Todėl priešdėliniuose veiksmažodžiuose SD lieka savo atsiradimo pozicijoje. Tuo tarpu nepriešdėliniuose veiksmažodžiuose veiksmažodis turi persikelti (angl. move) į aukštesnę veikslo frazę, kad išsaugotų reikalingą įrišimo valdos atstumą, todėl SD atsiranda veiksmažodžio gale. |
