| Abstract [eng] |
Magistro darbo tyrinėjimų objektas – sinestetinės metaforos iš anglų ir lietuvių kalbų žodynų bei anglų romantikų ir lietuvių žemininkų poezijos. Ilgą laiką metafora buvo laikoma tik literatūros vaizdingumo priemone. Tačiau XX a. tapo aišku, kad ji ne tik suteikia papildomą informaciją apie daiktą ar reiškinį, bet perteikia metaforos kūrėjų bei vartotojų pasaulėvaizdį, apskritai tos kalbos tradiciją. Sinestetinėje metaforoje atsispindi skirtingas pasaulio suvokimas, būdingas skirtingoms kultūroms ar atskiriems individams. Sinestetinė metafora sudaroma sujungus skirtingus pojūčius (regos, klausos, skonio, kvapo ar lytėjimo) ar priskiriant vieną iš pojūčių abstrakčiai sąvokai. Žodynuose pateikiamos jau mirusios metaforos. Darbo tyrimas parodo, kad dauguma sinestetinių metaforų, paimtų iš anglų (Oxford Advanced Learners Dictionary) ir lietuvių (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) kalbų žodynų, jau yra tapusios universaliomis. Tai reiškia, kad galima rasti atitikmenis lietuvių bei anglų kalbose, tačiau skiriasi metaforiškas kai kurių būdvardžių dominavimas anglų ir lietuvių kalbose. Pavyzdžiui, sweet victory, soft pink, sharp practice, sound sleeper anglų kalboje, o sunkios mintys ‘heavy thoughts’, siaura tema ‘narrow subject’, žemi motyvai ‘low motives’ lietuvių kalboje (pavyzdžiai pateikiami su daiktavardžiais, kad atsispindėtų šių būdvardžių sinestetinis vartojimas). Magistro darbe metaforos pateikiamos ir aptariamos pagal pojūčių išsidėstymo eilę. Lyginant lietuvių ir anglų kalbas, darbe pateikiami pagrindiniai panašumai ir skirtumai. Abiejų kalbų metaforose reiškiniai ar objektai dažniausiai charakterizuojami lytėjimo būdvardžiais, apibūdinant reiškinius, kurie priklauso dviems pirmiesiems pojūčiams (regėjimui ir klausymui). Rečiausiai aptinkamos tos sinestetinės metaforos, kurių vienas iš elementų yra kvapas. Yra atvejų, kai reiškiniai yra apibūdinami skoniu. Pats skonis retai yra apibūdinamas kokiu nors kitu pojūčiu. Darbe nagrinėjami anglų romantikų (Shelley, Keats, Coleridge, Wordsworth, Byron) ir lietuvių žemininkų (Nyka-Niliūnas, Nagys, Mačernis, Bradūnas) poezijos sinestetinių metaforų pavyzdžiai. Šiuose pavyzdžiuose atsispindi tam tikrų pojūčių dominavimas, kurie perteikia bei išreiškia svarbiausias tam tikro laikotarpio, individualaus autoriaus problemas ir poetiką. Lyginant išryškėja skirtumai tarp dviejų kalbų poezijos. Anglų romantikai yra labiau linkę išlaikyti pakylėtą stilių ir dažniau vartoja teigiamus ypatumus, pavyzdžiui, soft light, sweet jargoning, tender joy, gentle luxury, cold hope. Lietuvių poetai žemininkai pabrėžia neigiamus pojūčius, pavyzdžiui, skaudi tyla ‘painful silence’, aštrus skambėjimas ‘sharp sounding’, karti viltis ‘bitter hope’, mėlyna tyla ‘blue silence’, sunki ramybė ‘heavy peacefulness’, šaltas siaubas ‘cold horror’. Kita vertus, išryškėja anglų ir lietuvių kalbų panašumai: pagrindinė struktūra būdvardis + daiktavardis, metaforų sutapimai (pavyzdžiui, soft voice ir švelnus balsas, cold heart ir šalta širdis, blue day ir melsva diena). Lyginant sinestetines metaforas, atsiskleidžia individualus tam tikros epochos, estetinės krypties ir poetų stilius. |
