Title The Sovietization of Expression and Dissemination of Lithuanian Photography. Summary of Doctoral Dissertation
Fotografijos raiškos ir sklaidos Lietuvoje sovietizavimas. Daktaro disertacijos santrauka
Authors Margarita Matulytė
Publication date 2011
Abstract [eng] This dissertation provides the comprehensive historical model of the development of Lithuanian photography, highlighting sovietization as the most contingent factor to have influenced the evolution of stylistic expression, as well as to have regulated the dissemination of photography and public reaction to its visual “messages”. One of the most important objectives of photography sovietization can be linked to the construction of a new ideological reality – altreality. The photography of a totalitarian regime had to not only reproduce existing reality, but also create a reality of symbolic values. However, attitudes toward altreality in photography also changed during the post-Stalin years as certain ideological reforms in the regulation of culture occurred. Lithuanian photographers, the first in the Soviet Union to reawaken aesthetic attitudes, not only broadened the spectrum of representing of Soviet life, but also distanced themselves from pseudorealist expression. The evolution of photography in the Soviet era is directly linked with stages in the political process and can be observed in the formation of three artistic waves: the photojournalism of Stalin’s socialist realism was all-encompassing; the policies implemented by Nikita Khrushchev created conditions for a new documentary form directed at the social environment; while the devisualization movement conveyed Leonid Brezhnev’s stagnation crisis and brought significance to postmodernist views. Photography sovietization studies broaden the characterization of culture management, emphasizing the integration of national experience into a Soviet world view formation strategy.
Abstract [lit] Disertacijoje pateikiama nuosekli lietuvių fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, akcentuojant sovietizavimą kaip esminį, labiausiai stilistinės raiškos sanklodą sąlygojantį, o taip pat fotografijos sklaidą ir vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantį veiksnį. Vienas svarbiausiausių fotografijos sovietizavimo tikslų siejamas su naujos idėjinės realybės – altrealybės konstravimu. Totalitarinio režimo fotografija turėjo ne inertiškai reprodukuoti esamą realybę, o sukurti simbolinių verčių tikrovę. Tačiau postalininiais metais, vykdant tam tikras ideologinio kultūros valdymo reformas, buvo pakeistas požiūris ir į altrealybę fotografijoje. Lietuvių fotografai, pirmieji Sovietų Sąjungoje atgaivinę estetinę pasaulėjautą, ne tik išplėtė sovietinio gyvenimo reprezentavimo diapazoną, bet ir atsiribojo nuo pseudorealistinės raiškos. Fotografijos raida sovietmečiu turi tiesioginių sąsajų su politinių procesų etapais. Tyrime išskirtos trys stilistinės raiškos bangos: Stalino valdymo periodu buvo totaliai išplėtotas socrealizmu pagrįstas fotožurnalizmas, Nikitos Chruščiovo vykdoma politika sudarė sąlygas iškilti į socialinį peizažą orientuotam naujajam dokumentalizmui, o Leonido Brežnevo stagnacijos krizę išreiškė ir postmodernizmo nuostatas įprasmino devizualizavimo judėjimas. Fotografijos sovietizavimo tyrimai išplečia kultūros valdymo charakteristiką, išryškindami nacionalinės patirties integravimą į sovietinės pasaulėžiūros formavimo politiką.
E. documents Download