| Abstract [eng] |
Tobulėjant technologijoms ir susisiekimo galimybėms kartu didėjo globalizacijos lygis, kuris savo ruožtu lėmė įvairių ekonominių veiklų plėtimą nuo veiklos šalies viduje lygio iki funkcionavimo tam tikruose užsienio regionuose ar net pasaulio rinkoje. Einamosios sąskaitos deficitas, vertinant užsienio investicinio kapitalo srautais, lemia didesnę darbo pasiūlą šalyje, žinių perdavimą, našumo kilimą, drauge augančios investicinės išlaidos gali lemti užsienio skolos didėjimą. Tyrimo tikslas – atskleisti mokslo literatūroje pateikiamas šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos priimtinumo koncepcijas ir, naudojant indikuojančius rodiklius, įvertinti Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito priimtinumą kapitalo srautų aspektu. Straipsnyje analizuojamos šalių einamosios sąskaitos deficito susidarymo priežastys, jo vertės nustatymo metodikos ir pateikiami diskusiniai aspektai apie šio saldo dydžio pokyčiams įtakos turinčius veiksnius – privatų taupymo lygį, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, realų valiutos kursą bei realios tarptautinės palūkanų normos ir vyriausybės biudžeto pokyčius. Įvertinus, kad kiekvienoje šalyje einamosios sąskaitos deficito atsiradimo priežastys yra nevienodos, o šalių kapitalo srautų struktūros skirtumai lemia vis kitokį efektą, jos sektoriaus dalyvių veiklai būtina numatyti galimas šalies rizikos atsiradimo grėsmes, t. y. vertinti kapitalo srautų iš užsienio struktūrą, pokyčius, jų patikimumą, teikiamą naudą ir poveikį šalies stabilumui. Straipsnyje atliekamas Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito priimtinumo vertinimas šalies kapitalo srautų aspektu. [...]. |
