| Abstract [eng] |
Disertacijos tikslas yra ištirti ekonomine analize grįstą požiūrį į savo tikslu konkurenciją ribojančius vertikaliuosius susitarimus, kurie istoriškai buvo vertinami itin neigiamai tiek Europos teismų, tiek Europos Komisijos, tiek ir nacionalinių priežiūros institucijų. Nurodytas tikslas suponuoja ir tyrimo objektą – dviejų tokio pobūdžio susitarimų rūšių, t. y. perpardavimo kainų palaikymo ir absoliučios teritorinės apsaugos, teisinę bei ekonominę analizę. Autorius teigia, kad egzistuoja priežasčių nukrypti nuo vyraujančio formalaus tokio pobūdžio vertikaliųjų susitarimų vertinimo ir prioritetą teikti ekonominiams argumentams, kurie įrodo, jog šie susitarimai negali būti visais atvejais laikomi žalingais vartotojams ir konkurencijos procesui. Atliktas tyrimas koncentruojasi į Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką. Disertaciją sudaro keturios pagrindinės dalys. Pirmoji dalis skirta atskleisti Europos Sąjungos ir Lietuvos konkurencijos teisės tikslus. Antroji dalis pateikia teisinį ir ekonominį vertikaliųjų susitarimų vertinimo kontekstą. Trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse detaliai analizuojamos dviejų vertikaliųjų susitarimų rūšių – vertikalaus kainų fiksavimo ir absoliučios teritorinės apsaugos, savybės bei teisinio vertinimo praktika. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais autorius pateikia išvadas bei pasiūlymus dėl konkurencijos taisyklių įgyvendinimo tikslą riboti konkurenciją turinčių vertikaliųjų susitarimų atžvilgiu. |
