| Abstract [eng] |
Kalbos pasaulėvaizdis laikomas ne tikrovės atspindžiu kalboje, bet jos interpretacija. Kalba nesukuria naujos realybės, ji parodo, kaip žiūrima į pasaulį ir ką jame galima pamatyti. Kalbos pasaulėvaizdis formuojasi kalbėtojams aktyviai pažįstant pasaulį, todėl skirtingų kalbų pasaulio interpretacijos skiriasi. Darbo objektas – konceptas, lietuvių kalboje reprezentuojamas žodžiu pyktis, anglų – anger. Remiamasi antropocentrinės paradigmos idėjomis – į kalbą žvelgiama kaip į kultūros fenomeną. Žodžio reikšmė laikoma mažiausiu koncepto aktualizacijos laipsniu. Emocinių būsenų ypatybės siejamos su atitinkamomis konceptualiosiomis metaforomis, kurių esmė – santykis tarp dviejų sričių: ištakų (angl. source domain) ir tikslo (angl. target domain). Perkeliant vienos srities žinias į kitą sritį, remiamasi tik tomis konkretaus objekto savybėmis, kurios žmogui yra pažįstamos iš jo fizinės patirties. Kitas metaforų šaltinis yra kultūrinė patirtis. Praktinėje dalyje yra nagrinėjamos dviejų indoeuropiečių kalbų – anglų ir lietuvių – konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra pyktis (angl. anger) bei šio koncepto vertimo ypatumai. Sugretinus šių kalbų konceptualiąsias metaforas, rasta panašumų ir skirtumų. Panašumai liudija anglų ir lietuvių kalbų vartotojams būdingą panašų pasaulio suvokimą. Pyktis siejamas su skysčiu, ugnimi, pavojingu gyvūnu, t.t. Pykčio konceptas dažniausiai reiškia neigiamą vertinimą, keliamą pavojų emocijos patyrėjui, jos stiprumą, jausmų kontrolės praradimą. Tačiau kiekviena kalba turi ir specifinių bruožų. Pavyzdžiui, pyktis žmonių, kalbančių lietuvių kalba, suvokiamas kaip beprotybė, anglų kalbos pasaulėvaizdyje turi ir teigiamą vertę. Ši emocija suteikia jėgų, ,,užveda” žmogų. Taigi, verčiant iš vienos kalbos į kitą, būtina atidžiai apgalvoti, kokį parinkti atitikmenį, norint perteikti vienokią ar kitokią mintį. Šiame darbe buvo surinkti ir palyginti 271 pavyzdžai iš 8 pasaulio grožinėje literatūroje gerai žinomų anglų autorių kūrinių bei jų vertimų į lietuvių kalbą. Vertimo analizė atlikta atsižvelgiant tik į leksinius pakitimus, įtakotus skirtingos konceptualizacijos. Dažniausiai pykčio konceptas iš anglų kalbos į lietuvių buvo verčiamas ekvivalentiškai (63,1% pavyzdžių). Antras vertimo būdas – kitokios, dažniau vertimo kalboje vartojamos konceptualiosios metaforos. Kai kuriais atvejais šios metaforos verčiamos paprastais, nevaizdingais žodžių junginiais ir praranda savo stilistinį atspalvį. Kadangi grožinės literatūros vertimas yra meninės kūrybos forma, svarbiausia yra ne tik geras abiejų kalbų (originalo ir tos, į kurią verčiama) mokėjimas, bet ir vertėjo talentas, abiejų pasaulėvaizdžių suvokimas, intuicija bei įsigilinimas į verčiamo teksto kontekstą. |
