1. Mokinių empatiškumo ir požiūrio į bendraklasius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, analizė
  2. Mokinių ikiprofesinio pasirengimo kokybės valdymo modeliavimas stiprinant tarpinstitucinius partnerystės ryšius (šeima-mokykla-profesinė mokykla)
  3. Mokinių iš probleminių šeimų ir klasės auklėtojo bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė
  4. Mokinių iš socialinės rizikos šeimų, dalyko mokytojų ir socialinių pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė
  5. Mokinių laisvalaikio organizavimo edukaciniai ir socialiniai aspektai
  6. Mokinių muzikinės raiškos poreikio formavimo perspektyvos klasės bendruomeniškumo aspektu
  7. Mokinių neformaliojo ugdymo kokybės valdymas
  8. Mokinių nenoro lankyti mokyklą priežastys ir jų šalinimas
  9. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas neformaliajame muzikiniame ugdyme: būsimųjų muzikos pedagogų požiūrio analizė
  10. Mokinių požiūrio į mokymąsi gamtinėje aplinkoje analizė
  11. Mokinių profesijos pasirinkimą įtakojantys veiksniai
  12. Mokinių, turinčių elgesio ar/ir emocijų sunkumų, mokymo(si) ypatumai
  13. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, mokyklinis nerimas ir įveikimo būdai
  14. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, mokymosi motyvai
  15. Mokinių, turinčių kalbėjimo, kalbos sutrikimų, pasirengimo mokyklai veiksniai kalbos aspektu
  16. Mokinių, turinčių rašymo sutrikimą, ugdymas technologijų pamokų metu
  17. Mokinių, turinčių skeleto-raumenų sistemos sutrikimų, požiūrio į savo sveikatą tyrimas
  18. Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, bendravimo su kitais vaikais charakteristika
  19. Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, valstybinės kalbos mokymo(si) ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje
  20. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, domėjimasis istorija
  21. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi sėkmės veiksniai
  22. Mokinių, turinčių specifinių pažinimo sutrikimų ir protinę negalią, savivertės ir fizinių ypatybių išsivystymo sąsaja
  23. Mokomasis CD pradinukui: tipinių veiklos scenarijų realizavimas
  24. Mokomoji kompiuterinė programa "Svyravimai ir bangos"
  25. Mokomųjų dalykų edukacinės kokybės rodikliai bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje
  26. Moksleivių etninio ugdymo galimybės pradinėse klasėse
  27. Moksleivių etnomuzikinių nuostatų ugdymas modernizuotomis folkloro raiškos formomis
  28. Moksleivių fizinio aktyvumo lyginamoji analizė Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose
  29. Moksleivių požiūrio į integruotą šokį galimybės
  30. Moksleivių specialiųjų poreikių tenkinimo galimybės papildomojo ugdymo veikloje
  31. Moksleuivių požiūrio į kūno kultūros pamokas raiška vertybių kontekste
  32. Mokslo ir naujausių technologijų centro Mažeikiuose galimybių studija
  33. Mokslo, studijų ir verslo integracijos strateginiai prioritetai: Šiaulių regiono atvejis
  34. Mokykla kaip socialinės stratifikacijos agentas: mokytojų ir moksleivių lūkesčių analizė
  35. Mokykloje ir šeimoje ugdomų vertybių modelis socialinės pedagogikos kontekste
  36. Mokykloje veikiančios nusikalstamumo ir žalingų įpročių prevencijos sistemos efektyvumas: socialinės partnerystės aspektas
  37. Mokyklos aplinkos kaip edukacinės erdvės analizė
  38. Mokyklos audito rezultatų panaudojimas efektyvinant mokyklos vadybą
  39. Mokyklos bendruomenės narių (mokytojų ir socialinių pedagogų) požiūris į socialinio pedagogo funkcijas
  40. Mokyklos kaip organizacijos kultūra: sampratos ir ypatumų aspektai
  41. Mokyklos kultūra kaip organizacijos veiklos kokybės tobulinimo prielaida: x mokyklos atvejis
  42. Mokyklos nelankančių paauglių alkoholio vartojimo kaita taikant gyvenimo įgūdžių ugdymo programą
  43. Mokyklos nelankymo priežastys ir šios problemos sprendimo būdai
  44. Mokyklos pasirengimas inkliuziniu būdu ugdyti mokinius, turinčius negalę
  45. Mokyklos struktūros tobulinimo programos (2006-2009 m.) vertinimas: Šiaulių miesto mokyklų pavyzdžiu
  46. Mokyklos vadovas - humaniškos mokyklos kūrėjas
  47. Mokyklos vaidmuo formuojant paauglių saugų interneto vartojimą
  48. Mokyklos įtaka kaimo bendruomenei
  49. Mokyklos įvaizdžio formavimas
  50. Mokyklos, kaip besimokančios organizacijos tobulinimo modeliavimas, tiriant formaliąją pedagogų profesinės kvalifikacijos tobulinimo/si kokybę